Ar galima turėti dvigubą pilietybę Lietuvoje?
Tik su išimtimis — dviguba pilietybė Lietuvoje nėra laisvai leidžiama, o mitas „referendumas buvo tik vieną kartą ir seniai" neteisingas: referendumai žlugo du kartus. Pagal Konstituciją ir Pilietybės įstatymą asmuo, po Nepriklausomybės atkūrimo (1990 m. kovo 11 d.) įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės paprastai netenka, nebent patenka į įstatyme nurodytas išimtis. Išimtys taikomos, pavyzdžiui, tremtiniams ir politiniams kaliniams bei jų palikuonims, iki 1990 m. iš Lietuvos pasitraukusiems asmenims ir jų vaikams, pilietybę pagal gimimą turintiems asmenims. Svarbiausia, ko dažnai nepastebima: Konstitucijos 12 straipsnį pakeisti galima tik referendumu, o jame „už" turi balsuoti daugiau nei pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Būtent dėl šios kartelės žlugo ir 2019 m., ir 2024 m. referendumai: nors abu kartus pritarė apie 74 % balsavusiųjų, dalyvavo per mažai rinkėjų. Dėl konkrečios išimties sprendžia Migracijos departamentas.
📋 Taisyklės
- Po 1990 m. kovo 11 d. įgijus kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės paprastai netenkama
- Dviguba pilietybė galima tik įstatymo išimtimis (tremtiniai, iki 1990 m. pasitraukusieji, jų palikuonys ir kt.)
- Konstitucijos 12 str. keisti galima tik referendumu su daugiau nei pusės visų rinkėjų pritarimu
- 2019 ir 2024 m. referendumai žlugo – pritarė ~74 % balsavusiųjų, bet dalyvavo per mažai
- Dėl išimčių ir pilietybės atkūrimo sprendžia Migracijos departamentas
🔓 Išimtys
- Vaikai, gimę mišrioje šeimoje ar užsienyje ir įgiję dvi pilietybes pagal gimimą, jas gali išsaugoti
- Tremtiniai, politiniai kaliniai ir jų palikuonys turi teisę į Lietuvos pilietybę kartu su kita
- Iki 1990 m. Lietuvą palikę asmenys ir jų palikuonys gali turėti dvigubą pilietybę įstatymo nustatytais atvejais
⚠️ Baudos ir pasekmės
Čia svarbiausia ne bauda, o rizika netekti Lietuvos pilietybės. Jei asmuo, neturintis įstatyme numatytos išimties, savo noru įgyja kitos valstybės pilietybę, jis Lietuvos pilietybės netenka – tai reiškia prarandamą teisę balsuoti Seimo rinkimuose, dirbti valstybės tarnyboje ar laisvai naudotis Lietuvos piliečio garantijomis. Ko dažnai nepastebima: pilietybės klausimai remiasi tikslia kilmės ir dokumentų grandine, todėl įrodyti teisę į išimtį (pvz., protėvių pasitraukimą iki 1990 m.) kartais sudėtinga ir ilga. Nuslėpus kitos valstybės pilietybę ar pateikus klaidingus duomenis, sprendimas dėl pilietybės gali būti panaikintas. Kadangi abu – 2019 ir 2024 m. – referendumai žlugo, bendra tvarka nepasikeitė, todėl planuojantiems emigraciją ar antrą pilietybę verta iš anksto pasitikslinti Migracijos departamente, ar jų atvejis patenka į išimtis, kad netektų rinktis tarp dviejų pasų.
📎 Oficialūs šaltiniai
- Migracijos departamentas · pilietybė ir dviguba pilietybė →
- Vyriausioji rinkimų komisija · referendumų rezultatai →
- e-seimas · Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas →
❓ Dažniausiai užduodami klausimai
Ar Lietuvoje leidžiama dviguba pilietybė?
Dviguba pilietybė leidžiama tik įstatyme nurodytais išimtiniais atvejais, o bendra taisyklė yra ta, kad įgijus kitos valstybės pilietybę Lietuvos pilietybės netenkama. Išimtys taikomos, pavyzdžiui, tremtiniams, iki 1990 m. pasitraukusiems asmenims ir jų palikuonims.
Kodėl žlugo referendumai dėl dvigubos pilietybės?
Konstitucijos 12 straipsnį galima pakeisti tik referendumu, kuriame „už" turi balsuoti daugiau nei pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Ir 2019, ir 2024 m. referendumuose pritarė apie 74 % balsavusiųjų, tačiau bendras dalyvavimas buvo per mažas, todėl pakeitimai nebuvo priimti.
Kas gali turėti dvi pilietybes pagal dabartinį įstatymą?
Dvi pilietybes gali turėti asmenys, jas įgiję pagal gimimą, tremtiniai ir politiniai kaliniai bei jų palikuonys, taip pat iki 1990 m. iš Lietuvos pasitraukusieji ir jų vaikai. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai pagal Pilietybės įstatymą, o sprendžia Migracijos departamentas.
Ar prarasiu Lietuvos pilietybę, jei gausiu kitos šalies pasą?
Jei nepatenkate į įstatymo išimtis, savo noru įgijus kitos valstybės pilietybę Lietuvos pilietybės netenkama. Todėl prieš natūralizuojantis kitoje šalyje verta pasitikslinti Migracijos departamente, ar jūsų atvejui netaikoma dvigubą pilietybę leidžianti išimtis.
Kur kreiptis dėl dvigubos pilietybės?
Dėl pilietybės klausimų, jos atkūrimo ar išimčių reikia kreiptis į Migracijos departamentą, kuris vertina dokumentus ir priima sprendimus. Ten galima pasitikslinti, kokių kilmės ar giminystės įrodymų reikia konkrečiam atvejui pagrįsti.
🔎 Dažnai ieškoma
Ko žmonės ieško, kai čia patenka:
- “ar galima dviguba pilietybe lietuvoje”
- “dvigubos pilietybes referendumas 2024”
- “kas gali tureti dviguba pilietybe”
- “lietuvos pilietybes netekimas”
- “migracijos departamentas pilietybe”
- “dviguba pilietybe isimtys”