Kas turi teisę balsuoti Lietuvos rinkimuose?
Priklauso nuo rinkimų — balsuoti Lietuvoje gali kiekvienas 18 metų sulaukęs asmuo, tačiau kur balsuoti, lemia pilietybė, ir mitas „balsuoja tik Lietuvos piliečiai" neteisingas. Seimo, Prezidento, Europos Parlamento rinkimuose ir referendumuose balsuoja tik Lietuvos piliečiai, o savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti gali visi nuolatiniai savivaldybės gyventojai nuo 18 metų — nesvarbu, ar jie Lietuvos, ES, ar kitos valstybės piliečiai, jei turi deklaruotą gyvenamąją vietą. Svarbiausia, ko dažnai nepastebima: rinkimuose nedalyvauja teismo pripažinti neveiksniais asmenys. Visas rinkimų taisykles nuo 2022 m. sujungė vienas Rinkimų kodeksas, o rinkimus organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Būti renkamam galima nuo vyresnio amžiaus: savivaldybės tarybos nariu – nuo 20 metų, Seimo nariu – nuo 25 metų, Prezidentu – nuo 40 metų. Kandidatu negali būti asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dar atlieka bausmę.
📋 Taisyklės
- Balsuoti galima nuo 18 metų (sukaktų rinkimų dieną)
- Seimo, Prezidento, EP rinkimuose ir referendumuose balsuoja tik Lietuvos piliečiai
- Savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoja visi nuolatiniai gyventojai, įskaitant ne piliečius
- Rinkimuose nedalyvauja teismo pripažinti neveiksniais asmenys
- Renkamas: savivaldybės taryboje nuo 20 m., Seime nuo 25 m., Prezidentu nuo 40 m.
🔓 Išimtys
- ES piliečiai, gyvenantys Lietuvoje, gali balsuoti savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose
- Ne ES valstybių piliečiai, nuolat gyvenantys savivaldybėje, balsuoja tik savivaldos (savivaldybės tarybos) rinkimuose
- Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, dar neatlikęs bausmės likus 65 dienoms iki rinkimų, ar pripažintas neveiksniu
⚠️ Baudos ir pasekmės
Čia svarbiausia ne bauda, o teisės balsuoti apribojimai ir atsakomybė už pažeidimus. Teismo pripažinimas neveiksniu atima galimybę dalyvauti rinkimuose, todėl neveiksnumo panaikinimas ar dalinio veiksnumo klausimai gali tiesiogiai lemti asmens balsavimo teisę. Ko dažnai nepastebima: balsavimo teisė siejama su deklaruota gyvenamąja vieta – nedeklaravus jos savivaldybėje, į tos savivaldybės rinkėjų sąrašus asmuo neįtraukiamas, todėl balsuoti negali net turėdamas teisę. Rinkimų klastojimas, balsavimas kelis kartus, balsų pirkimas ar svetimo balso panaudojimas yra rimti pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Kandidatams galioja papildomi ribojimai: dar neatliktos bausmės ar teismo pripažinto neveiksnumo atveju asmuo negali būti renkamas. Praradus Lietuvos pilietybę (pvz., įgijus kitos valstybės pilietybę be išimties), kartu prarandama ir teisė balsuoti valstybiniuose rinkimuose bei referendumuose.
📎 Oficialūs šaltiniai
- Vyriausioji rinkimų komisija · informacija rinkėjams →
- e-seimas · Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas →
- e-tar · Lietuvos Respublikos Konstitucija (rinkimų teisė) →
❓ Dažniausiai užduodami klausimai
Nuo kokio amžiaus galima balsuoti Lietuvoje?
Balsuoti gali asmenys, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Šis amžius vienodas visiems rinkimams, tačiau teisė kandidatuoti prasideda vėliau – priklausomai nuo rinkimų, nuo 20, 25 ar 40 metų.
Ar ne pilietis gali balsuoti Lietuvoje?
Taip, bet tik savivaldybių tarybų rinkimuose – juose balsuoti gali visi nuolatiniai savivaldybės gyventojai, turintys deklaruotą gyvenamąją vietą, nepriklausomai nuo pilietybės. Seimo, Prezidento rinkimuose ir referendumuose balsuoja tik Lietuvos piliečiai.
Kas negali balsuoti rinkimuose?
Rinkimuose nedalyvauja asmenys, kuriuos teismas pripažino neveiksniais, taip pat asmuo negali balsuoti, jei nėra įtrauktas į rinkėjų sąrašus dėl nedeklaruotos gyvenamosios vietos. Kitais atvejais 18 metų sulaukusiems piliečiams ar nuolatiniams gyventojams balsavimo teisė garantuojama.
Nuo kada galima kandidatuoti į Seimą ar savivaldybę?
Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis gyventojas nuo 20 metų, Seimo nariu – pilietis nuo 25 metų, o Prezidentu – nuo 40 metų. Kandidatu negali būti asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dar atlieka bausmę arba pripažintas neveiksniu.
Kas organizuoja rinkimus Lietuvoje?
Rinkimus ir referendumus organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), o visas taisykles nuo 2022 m. sujungė vienas Rinkimų kodeksas. Jame nustatyta, kas turi teisę balsuoti, kaip sudaromi rinkėjų sąrašai ir kokia yra balsavimo tvarka.
🔎 Dažnai ieškoma
Ko žmonės ieško, kai čia patenka:
- “kas gali balsuoti lietuvoje”
- “nuo kokio amziaus galima balsuoti”
- “ar ne pilietis gali balsuoti savivaldos rinkimuose”
- “rinkimu kodeksas balsavimo teise”
- “kas negali balsuoti rinkimuose”
- “nuo kada galima kandidatuoti i seima”